Themes of exile and alienation in the early work of Soutine Inspired by Rembrandt, Chardin and Courbet, Chaïm Soutine forged a new Expressionist idiom that bridged art history and modernity in its articulation of human vulnerability and existence on society's margins. His impasto portraits, executed in broad brushstrokes, his agitated, frenetic landscapes and his famous paintings of slaughtered animals all express, in vivid colors, an intense hunger for life and profound alienation in an uncertain world. Despite the recognition his work received, Soutine remained an outsider throughout his life, a stranger to the social manners of his adopted home in France. This catalog focuses on his early masterpieces and series created between 1919 and 1925. Addressing the overarching theme of emigration and dislocation, essays reveal the traces of Soutine's Jewish origins in his work; illuminate the significance of his motifs and the metaphorical resonances of his animal carcasses; and show the influences of Soutine's art up to the present day. Chaïm Soutine (1893-1943) grew up in a shtetl near Minsk. In 1913 he arrived in Paris and moved into the legendary artist residence La Ruche (the Beehive), working alongside artists such as Chagall and Modigliani. Fleeing the Nazis, he died in 1943. His work has proved enduringly influential for artists such as de Kooning, Pollock, Bacon and Dubuffet.

"Litvakų dailininkai Paryžiuje" - tai vaizdinis ir tekstinis pasakojimas apie vieną ryškiausių XIX a. pabaigos-XX a. pirmos pusės meno istorijos, drauge ir žydų istorijos, fragmentų. Litvakų dailininkų gyvenimas ir kūryba Paryžiuje - tai ir su savimi atsivežtų štetlų prisiminimai, visam laikui likę menininkų atmintyje. Tai ir bėgimas nuo pogromų ir skurdo į meno Meką - Paryžių, kuris nepasitiko tapytojų ir skulptorių ištiestomis rankomis. Tai ir bohemiškas gyvenimas par excellence - bendrabūvis menininkų studijų paviljone "Avilys". Baigę studijas Vitebske ar Vilniuje, litvakai norėjo tęsti mokslus Paryžiuje, po 1900 m. Pasaulinės parodos tapusiame meno sostine, pasinerti į kunkuliuojantį meninį gyvenimą ir tapti jo dalimi. Šiems menininkams būdinga tai, kad jie pasirinko Paryžių, tapo kosmopolitais ir poliglotais, siekė išsilaisvinti iš tradicinio auklėjimo, kalbėjo jidiš, troško kūrybinės laisvės ir pripažinimo. Tarpukariu jie sulaukė sėkmės, o jų pripažinimas tapo pretekstu sukurti "Paryžiaus mokyklos" terminą. Apie visa tai, apie spalvingą ir audringą litvakų gyvenimo Paryžiuje etapą ir nenutrūkusius ryšius su Lietuva išsamiai pasakojama parodos katalogo tekstuose.